Natūralu, kad kiekvienas žmogus kartą ar du per savaitę eina apsipirkti. Tačiau mano dėmesį patraukė, tai kad didelis draugų ir artimųjų ratas, užsiminus, kad reiks eiti į parduotuvę pradeda raukytis – „..ir vėl į tą parduotuvę…”, „…nueik Tu…”, „…o gal galima rytoj?…”. Taigi, kodėl toks iš pažiūros labai paprastas kasdienis veiksmas daugeliui žmonių yra stresas? Tiesa, jei Jūs vaikščiodami po parduotuves jaučiate malonumą – taupykite savo laiką ir toliau nebeskaitykite šio straipsnio.

Man pačiam apsipirkimas yra didžiulis stresas, nemeluosiu. Tai gali užimti valandų valandas (ypač prieš šventes), turime stovėti eilėse arba stumdytis su nepažįstamaisiais per išpardavimus, tenka tempti sunkius krepšius, nekalbant apie tai, kad greičiausiai išleidžiame daugiau pinigų, nei planavome, o ir namo sugrįžtame ne visada viską nusipirkę (arba nupirkę daug daugiau, arba ne to, ko iš tiesų reikia). Siekdamas, kad stresas neužvaldytų mūsų vaikščiojant po parduotuves, ar grįžus iš jos, remdamasis savo ir pažįstamų patirtimi, sudėliojau svarbiausius akcentus, kurie dažnai padeda sumažinti nereikalingą įtampą prieš išsiruošiant į parduotuvę.

1. Turėkite aiškų pirkinių sąrašą. Taip ne tik sutaupysite laiko, bet ir užtikrinsite, kad nupirkote viską.
2. Iš anksto nuspręskite, kiek ketinate išleisti pinigų. Idealiu atveju kortelėje/piniginėje turėkite tiek, kiek reikia pinigų pirkiniams, nes kitaip išlieka didelė rizika išleisti daugiau, nei ketinote. Kreditinės kortelės šioje situacijoje daro „meškos paslaugą”.
3. Neikite į maisto prekių skyrių „tuščiu pilvu”.
4. Laikykitės rutinos/disciplinos, t.y. į parduotuvę eikite tik tada, kai tai suplanavote, o ne „ėjau pro šalį ir nusprendžiau užsukti”. Suplanuokite šiai veiklai užtektinai laiko.
5. Jei į parduotuvę tenka eiti su vaikais (savo vaikų neturiu, tačiau patyriau tai su savo sūnėnais, nepaisant jų puikių manierų ir berniukiško amžiaus – 10 ir 11 metų) rekomenduoju tai daryti tik po to, kai vaikai yra pavalgę. Taip išvengsite jų nesuvaldomo noro „čia ir dabar” paimti šokoladą arba traškučių. Kita pasiteisinusi taktika buvo duoti jiems dalį pirkinių sąrašo ir paleisti juos savarankiškai po maisto prekių skyrių, aišku išlieka rizika, kad suneš ne tai ką reikia, tačiau tai mažesnė „blogybė”, nei prieš tai paminėta.
6. Pabandykite pirkimą parduotuvėse iškeisti į pirkimą internetu. Šiandien Lietuvoje galima internetu užsisakyti praktiškai viską. Taip sutaupysite laiko, maistas bus atvežtas į namus sutartu laiku.

Dalis mano draugų praktikuoja „didesnę” išvyką į parduotuves kartą į mėnesį, o savaitiniais pirkimais tik papildo greitai gendančio maisto atsargas. Jei susiruošėte ilgesniam apsipirkimui (kai praleisite daugiau nei valandą) norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į šiuos dalykus:

1. Būtinai apsiaukite patogią avalinę ir apsirenkite tinkamais rūbais.
2. Darykite pertraukas vaikščiodami iš parduotuvės į parduotuvę. Mūsų organizmas prie vienos veiklos produktyviai gali susikoncentruoti apie 60-90 minučių. Pertrauka nebūtinai turi būti 30 minučių nugaros masažas (nors tai būtų puikus būdas atstatyti pavargusius nugaros ir kojos raumenis), visiškai užtenka prisėsti 3-5 minutėms ant suoliuko, atsigerti vandens, peržiūrėti pirkinių sąrašą.
3. Venkite perteklinės kavos (nors tai ir bus tikras iššūkis mūsų prekybos centruose, nes kiekviename jų yra mažiausiai 3-5 tiekėjai, gundantys gardžiais kvapais) ar kitų patrauklių saldumynų. Nesugadinkime šios pertraukos į savo organizmą pumpuodami papildomų stimuliantų, kurie organizmui suteikia tik trumpalaikį energijos pojūtį, kuris po 15 minučių atslūgsta ir realiai alina mūsų antinksčių sistemą. Verčiau atsigerkite šviežiai spaustų sulčių, žolelių arbatos, daržovių ar vaisių kokteilių. Jei norite taupyti pinigus, turėkite su savimi paprasto vandens gertuvėje.
4. Nepamirškite atsigerti vandens, nes labai lengva dehidratuoti mūsų organizmą prekybos centruose – kondicionieriai, judėjimas (o jei dar ir kavos atsigeriame…) – visa tai pašalina iš mūsų organizmo taip reikalingą vandenį. Vandens trūkumas gali prisidėti prie galvos skausmo, nuovargio ir neadekvataus susierzinimo.

Pabaigai, idealiu atveju, jei galite šią funkciją „atiduoti” kitam šeimos nariui. Mano atveju, iš visų aukščiau paminėtų variantų – geriausias sprendimas. Tikiuosi, kad sekantį kartą einant į parduotuvę, Jūsų stresas bus mažesnis.

Linkiu apsipirkimo be streso!

Lukas Mackevičius

Sertifikuotas streso valdymo ir sveikatingumo konsultantas
„StressOff” programos autorius

www.stress-off.lt