Kriziniais laikotarpiais visi ieškome stebuklingų receptų, kaip su jomis susidoroti. Deja, jokios paslapties nėra, tiesiog turime lavinti savo „atsparumo krizėms” raumenį. Kad visi suprastumėte apie ką aš: atsparumu vadinu gebėjimą įveikti įvairius iššūkius ir maksimaliai greitai (pageidautina sėkmingai) po to atstatyti savo fizinę, emocinė ir dvasinę būseną. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsparūs (krizėms) žmonės ne tik atsistato, bet dar ir žengia į priekį. Taigi, tikras atsparumas nėra tik iššūkių atlaikymas. Tikras atsparumas yra Jūsų augimas.

POKYČIAI IR ASMENINIS ATSPARUMAS

Mūsų asmeniniai ir profesiniai kontekstai vis keičiasi, todėl mes kiekvieną savaitę ar net kiekvieną dieną esame priversti prisitaikyti. Dirbame naujais būdais, susiduriame su naujais apribojimais, skirtinga fizine vieta ir naujomis technologijomis. Dauguma mūsų taip pat bando suvaldyti chaotišką namų situaciją: vaikų auklėjimas, mokymasis namie, saviizoliacija arba daug daugiau nei įprasta laiko su partneriu. Jei nusprendžiate dirbti daugiau nei įprastai, stengiantis suvaldyti „chaosą”, adrenalinas, stimuliantai ir greitai paruošiamas maistas ilgainiui mus nustekens. Klausimas – judėti toliau ir susigrąžinti pusiausvyrą?

Pasidalinsiu trimis rekomendacijomis, kurios bent jau man padeda stiprinti atsparumą ir augti kaip asmenybei (ne tik kriziniais laikotarpiais):

1. Išlaikykite ryšius

Tyrimai rodo, kad autentiškas bendravimas su žmonėmis, net trumpai, padidina mūsų psichinę, emocinę ir net fizinę gerovę. Kai mes esame izoliuoti ir sunkiai dirbame, išlaikyti ryšius gali būti sunku. Gali kilti pagunda tiesiog greičiau pabaigti darbo dieną ir neskirti laiko virtualiems pietums ar kavai. Girdėjau, kaip draugai ir pažįstami skundžiasi, kad jaučia nerimą virtualiai bendraudami – per daug Zoom / Teams skambučių, žinučių, vaizdo konferencijų – nebespėja susigaudyti!

Svarbiausia atraskit bendravimo būdą, kuris Jums yra prasmingas ir išlaikomas. Jums galbūt labiau patinka individualūs pokalbiai prie kavos su kolega ar draugu. Galbūt Jūs įgaunate energijos bendraudami didelėje grupėje. Galbūt Jums reikia abiejų? Prisiminkite, kad mums visiems reikia bendravimo, tai atraskite, kas Jums yra priimtiniausia ir sąmoningai paskirkite du ar tris susitikimus kas savaitę.

2. Skirkite dėmesį poilsiui

Visi atsparūs žmonės skiria laiko atsistatymui. Tai yra esminė sąlyga, kuri padeda žmonėms išlaikyti gerovę ir aukštus rezultatus. Žmonės negali nepertraukiamai dirbti be kokio nors poilsio. Per pastaruosius keturis mėnesius dėjome nenormaliai daug (kalbu apie savo ir savo pažįstamų ratą), kad suvaldytume aplink mus vykstančius pokyčius darbe, versle, ekonomikoje… šalia to… neapleidžiant namų reikalų. Galbūt galvojate, kad neturite laiko poilsiui ir Jūs ne vienas. Tačiau tiesa ta, kad poilsis nebūtinai turi užimti daug laiko ir vis tiek gali turėti didelį poveikį. Mums reikia fizinio, psichinio ir emocinio poilsio. Puiku, kad šie trys aspektai dažnai vyksta vienu metu.

Poilsis skirtingiems žmonėms gali atrodyti skirtingai, bet dažni būdai atsigauti yra geras miegas, vandens gėrimas, fizinis aktyvus, prasmingas bendravimas, juokas ir buvimas gamtoje.

Atsižvelgiant į dabartinį mūsų gyvenimo ritmą, dalinuosi keliais praktiniais patarimais, kuriuos rekomenduoju įtraukti į Jūsų dieną ir taip pakelti poilsio kokybę:

- Padarykite 5-10 minučių pertrauką kas valandą giliai kvėpuodami, prasitampydami arba YouTube susiraskite nemokamą meditaciją.

- Išeikite 20 minučių pasivaikščioti pietų pertraukos metu arba prieš miegą. Tyrimai rodo, kad vaikščiojimas padeda padidinti tiek energiją, tiek kūrybiškumą, tiek miego kokybę.

- Paskirkite laiko bendravimui su kolegomis. Paskirkite bent 15 minučių vaizdo pokalbiams.

- Pažiūrėkite trumpų, juokingų filmukų. Juokas padeda atstatyti jėgas ir valią. Tačiau …atsargiai, kad filmukų žiūrėjimas netaptų pagrindine dienos veikla ????.

3. Prisitaikymą prilyginkite sėkmei

Kadangi viskas nuolatos keičiasi, todėl turi keistis ir mūsų atsparumo ugdymo praktikos. Ko Jums reikėjo pirmąjį mėnesį, kuomet buvote namie (pvz.: nuolatiniai virtualūs susitikimai, padedantys išbūti izoliacijoje), gali nebepadėti Jums antrąjį mėnesį (pvz.: norisi daugiau arba mažiau virtualių susitikimų). Sėkmė nebūtinai reiškia tobulai laikytis atsparumo praktikų. Sėkmė yra savo poreikių įsisąmoninimas, lankstus praktikų taikymas ir požiūris, kad viskas yra mokymosi galimybė.

Siekiant tai pailiustruoti, štai pavyzdys iš mano gyvenimo. Kai prasidėjo karantinas, aš per vėlai baigdavau darbą ir kompiuterį išjungdavau apie 22.30 valandą, ko pasėkoje išsimiegodavau labai prastai. Išsikėliau sau tikslą kompiuterį išjungti iki 20.00 valandos kiekvieną vakarą visą savaitę. Tačiau kaip tyčia, tą savaitę atsirado skubių darbo reikalų, kuriems reikėjo skirti savo dėmesį ir dėl to turėjau dirbti ilgiau nei planavau. Vietoje to, kad vadinčiau save „luzeriu”, aš tai priėmiau kaip tos savaitės realybę ir pakeičiau savo planą. Gerdavau daugiau vandens, darydavau daugiau kvėpavimo pratimų ir mini mankštų per dieną, kad kompensuočiau miego trūkumą. Taigi, į situaciją suragavau lanksčiai ir skyriau dėmesį savo gerovei. Pirminio tikslo pakeitimas nebuvo nesėkmė – savo taktikų pritaikymas prie konkrečios situacijos buvo laimėjimas.

ATSPARUMAS IR AUGIMAS

Tai kas vyksta šiandien – dar niekur nematyti pokyčiai, tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime. Siekiant ir toliau sėkmingai ir produktyviai dalyvauti savo šeimos, bendruomenės ir įmonės gyvenimuose, turime ugdyti savąsias atsparumo praktikas. Sąmoningas dėmesio skyrimas šiai veiklai ne tik padės sėkmingai įveikti šį laikotarpį (kuris nežinia kiek dar tęsis) bet tapti dar stipresniais jam pasibaigus.

Jei norite daugiau sužinoti kaip StressOff – streso valdymo programa gali padėti Jums ir Jūsų organizacijai šios krizės kontekste parašykite prašau komentarą arba asmeninę žinutę.

Lukas Mackevičius, Sertifikuotas Kanados streso instituto praktikas ir sertifikuotas Prosci pokyčių valdymo praktikas

Lukas@stress-off.lt

Linkedin šis straipsnis publikuotas anksčiau čia